Press "Enter" to skip to content

Popiežiaus Urbono VIII malda

Priešais Tavo akis, Viešpatie, nešame savo kaltės ir atsinešam visas gautas žaizdas. Jei savo padarytą blogį pasvertume, pamatytume, kad menkai kenčiame ir kad daugiau nusipelnėme. Sunku yra tai, ką padarėme, lengva, ką turime kęsti. Jaučiame bausmę už nuodėmę, o užsispyrusiai nusidėti nevengiame. Kai mus plaki, mūsų silpnumas kenčia, bet nedorumas nesikeičia. Ligota siela kankinasi, o sprandas nelinksta. Gyvastis dėl skausmų dūsauja, o savo darbų netaiso. Jei lauki – nepasitaisome, jei baudi – nekantraujame. Išpažinę, ką padarėme, norim taisytis, o po apsilankymo pamirštame, kad verkėme. Jei ištiesi ranką, pažadam daryti, jei nuleidi kalaviją, pažadų nesilaikome. Jei muši, šaukiam, kad pasigailėtum, jei pasigaili, vėl kurstome mušti. Pripažįstame, Viešpatie, savo kaltę, žinome, kad jei neatleisi, tikrai mus sunaikinsi. Suteik be mūsų nuopelnų, ko prašome, Visagalis Tėve, kuris iš nieko suvėrei tą, kuris prašo. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.