Press "Enter" to skip to content

Sveika, Mergele, Šiluvos Marija

Garsi stebuklais Žemaičių šalyje,

Tu – mūsų Meilė ir Viltis,

Tu – mūsų siela ir širdis.

Tu pamylėjai mūsų šventą žemę,

Tavo gerumas mus nuo amžių remia.

Tu sielas auklėji, peni,

Šelpi, apsaugai ir gini.

Vos tik lietuviai tapo katalikai,

Tuojau kalvinai klaidinti apniko.

Bebuvo likę vos tiktai

Septyni dori kunigai.

Ties katalikų medine bažnyčia

Tuoj pasistatė kalvinai koplyčią,

Ponų turtuolių šelpiami

Ir valdininkų remiami.

Greit atskalūnų klaidos viršų gavo,

Paėmė turtą bažnyčios kaip kaip savo.

O iš jos sienų, kaip matai,

Liko tik vieni pelenai.

Daugelis metų jau buvo praėję,

Niekas Bažnyčią grįšiant netikėjo.

Kad ne stebuklas iš dangaus.

Motinos dieviško Sūnaus.

Ganė ten bandą maži piemenėliai,

Stovinčią regi ją ant akmenėlio.

Su mažutėliu kūdikiu,

Ašaros byra iš akių.

„Ko verki, Ponia”, – piemenėliai tarė.

Sako Marija: „Kam tą vietą aria?

Buvo bažnyčia štai čionai.

Garbina Dievą jūs tėvai”.

Veikiai pagavo žmonės brangią žinią,

Ir kaip bematant čia subėgo minia.

Mato Mariją akimis,

Girdi Jos kalbą ausimis.

Dvasios Švenčiausios nušvitę malone,

Vienas senelis prašo tą Mergelę.

Buvo vos gyvas neregys,

Čia jis atgauna vėl akis.

Tasai senelis, dabar atsiminęs,

„Ieškokit, – sako, – geležinės skrynios!

Rasite užkastus turtus

Ir kitus svarbius dalykus”.

Skrynią atkasę viską sužinojo,

Tuoj šiluviečiai darbo dirbti stojo:

Pastato Viešpačiui namus,

Nuveikia visus kalvinus.

Kraštas iš naujo pakilo, atgijo,

Kai stebuklingai atlankė Marija.

Kas gi kalvinais betikės,

Kas ilgiau klysti benorės,

Rastas paveikslas Mergelės Švenčiausios,

Meilės paminklas Marijos brangiausios.

Dievo malonės prašantiems

Teikia pagalbos Ji visiems.

Motina skaisti, Lelija gražioji,

Tu mūsų tautą širdyje nešioji.

Glausk mus, Marija, amžinai –

Tu ateities takus žinai.

Nuolat Tėvynei miglotas rytojus,

Kas ir bebūtų, baugu pagalvojus.

Ji teikia laimės spindulių

Einantiems erškėčiu keliu.

Tavo stebuklai kalvinus išvijo.

Vardo Marijos ir pragaras bijo.

Stiprink Bažnyčią, griauk klaidas,

Gydyk nupuolusių žaizdas.

Minios suklaupę po Marijos kojų,

Meldžia palaimos apsiašaroję:

Laimink, Marija, vaikelius,

Jų vargais klotus takelius.

Viešpaties meilę, stipresnę už mirtį,

Teikis, Marija, mūsų tautai skirti.

Jos stebuklingoji liepsna

Bus mums kaip saulė amžina.

Paguodos ranką mums varguoliams ištiesk,

Šviesa teisybės visą kraštą nušviesk.

Nuvesk į dangų mus visus,

Tavosios Lietuvos vaikus.

Paguodos ranką mums varguoliams ištiesk,

Šviesa teisybės visą kraštą nušviesk.

Nuvesk į dangų mus visus,

Tavosios Lietuvos vaikus.

Amen.